Lietuva – ežerų kraštas: šalyje yra per 2 600 natūralių ežerų, didesnių nei pusė hektaro. Nardyti čia galima ne tik vasarą: Divemen nardo pavasarį, vasarą ir rudenį, o žiemą – po ledu. Pasak mūsų instruktoriaus, vanduo skaidriausias tada, kai atšąla, – spalį ir lapkritį.
Toliau aprašome vietas, kuriose nardome patys. Kiekvieną jų rasite ir mūsų YouTube kanalo vaizdo įrašuose.
Kur nardyti Lietuvoje: mūsų vietos
Galvė (Trakai)
Galvė – ežeras šiauriniame Trakų pakraštyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Jo plotas – 361 ha, didžiausias gylis – beveik 47 m. Ežere yra 21 sala, o Pilies saloje stovi Trakų salos pilis.
Galvėje vyksta Divemen Open Water Diver kurso nėrimai atvirame vandenyje (jų keturi), taip pat Advanced Open Water Diver kurso nėrimai.
2019 m. vasario 7 d. prieplaukoje šiaurinėje ežero dalyje nuskendo apie 27 m ilgio pramoginis laivas „Skaistis“, plukdęs poilsiautojus. Jis atsigulė maždaug 6 m gylyje. Viename iš mūsų vaizdo įrašų – nėrimas prie šio laivo.
Asveja (Dubingiai)
Asveja, dar vadinama Dubingių ežeru, tyvuliuoja Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose, apie 8 km į vakarus nuo Pabradės. Tai ilgiausias Lietuvos ežeras: 21,9 km, o su įlankomis – 29,7 km. Didžiausias gylis – 50,2 m. Asveja yra Asvejos regioniniame parke. Mūsų vaizdo įraše „Nardymas Asveja“ – nėrimas šiame ežere.
Tauragnas (Aukštaitija)
Tauragnas – giliausias Lietuvos ežeras: jo didžiausias gylis siekia 62,5 m (vakarinėje dalyje). Ežeras yra Utenos rajone, prie Tauragnų miestelio, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Jo ilgis – apie 9,5 km, plotas – apie 500 ha, krantai aukšti, vietomis iki 40 m.
Didžiausias rekreacinio nardymo gylis – 40 m, todėl giliau leistis galima tik baigus techninio nardymo kursus. Nėrimą Tauragne rasite mūsų vaizdo įraše.
Baltieji Lakajai (Labanoro regioninis parkas)
Baltieji Lakajai – ežeras Molėtų rajone, apie 8 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Plotas – apie 700 ha, ilgis – 8,6 km, didžiausias gylis – 45 m. Išilgai ežero dubens driekiasi 5–40 m gylio daubos, ežere yra trys miškingos salos.
Mūsų vaizdo įrašuose – Baltųjų Lakajų povandeninis miškas ir povandeniniai kanjonai, taip pat nardymas su rebrizeriu (CCR) šio ežero gelmėse.
Ilgis
Ilgis – vienas dažniausių ežerų vardų Lietuvoje: taip vadinama daugiau nei 20 ežerų skirtinguose rajonuose. Nėrimą viename iš jų rasite mūsų YouTube kanalo vaizdo įraše „Ilgio ežeras“.
Kauno tvirtovės VIII fortas
VIII fortas – Kauno tvirtovės fortas Milikoniuose, į šiaurės vakarus nuo Kauno centro, pastatytas 1889–1890 m. Tai pirmasis Kauno tvirtovės fortas, kurio statyboje panaudotas betonas ir kuriame įvesta elektra. Per Pirmąjį pasaulinį karą besitraukianti įgula susprogdino likusius šaudmenis. Sprogimas sugadino fortą ir jo drenažą, todėl didelė dalis požeminių patalpų užtvindyta. Apsemtuose kazematuose išliko nemažai originalios forto įrangos, tarp jų – elektros generatoriaus fragmentų.
Mūsų vaizdo įraše – nėrimas užtvindytuose forto tuneliuose. Tai nardymas su lubomis virš galvos: tiesiai į paviršių iškilti negalima, todėl tokiems nėrimams reikia specialaus pasirengimo.
Forte įsteigtas Milikonių teriologinis draustinis: fortas – svarbi šikšnosparnių žiemavietė. Šikšnosparnių žiemojimo metu, nuo rugsėjo iki gegužės, Kauno teriologiniuose draustiniuose lankytis draudžiama.
Po ledu
Žiemą, kai ežerus sukausto ledas, nardome po ledu (vaizdo įrašas „Under ice / Po ledu“). Į paviršių čia grįžtama tik per eketę, todėl reikia poledinio nardymo kurso, tinkamos įrangos ir komandos ant ledo.
Ką sutiksite po vandeniu
Ežeruose, kuriuose nardome, gyvena lydekos, ešeriai, kuojos, karšiai ir lynai, o kai kur yra ir ungurių bei vėžių. Pavyzdžiui, Baltuosiuose Lakajuose gyvena ir seliavos bei stintelės, yra ungurių ir vėžių, o Asvejoje sugaunama ir vėgėlių, seliavų bei ungurių. Lydekas ir ungurį pamatysite mūsų vaizdo įrašuose „Lydekaitės“ ir „Ungurys“.
Saugumas nardant Lietuvos ežeruose
- Nardykite su partneriu ir neviršykite savo sertifikato ribų: pavyzdžiui, Open Water Diver sertifikatas leidžia nardyti iki 18 m gylio, o didžiausias rekreacinio nardymo gylis – 40 m.
- Pasirūpinkite šiluma. Ežerų vanduo šaltesnis ir tamsesnis nei šiltose jūrose: net vidurvasarį 10 m gylyje jis būna tik 12–15 °C, o kai kuriose gilesnėse vietose – vos 4–5 °C. Rinkitės sausą kostiumą arba storą hidrokostiumą, pavyzdžiui, dviejų dalių, kurio abi dalys po 7 mm. Šaltame vandenyje praverčia ir reguliatorius su sausa kamera.
- Uždaros erdvės – tik pasirengus. Po ledu ar užtvindytuose statiniuose virš galvos yra lubos, todėl ten nerkite tik baigę atitinkamą kursą.
- Saugokite gamtą. Dauguma šių ežerų yra nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose.
Nardykite kartu su Divemen
Norite nerti į šias vietas kartu su mumis? Susisiekite ir pasakykite, kokį sertifikatą turite. Jei sertifikato dar neturite, pradėkite nuo nardymo kursų Vilniuje: pirmojo kurso nėrimai atvirame vandenyje vyksta Galvės ežere.
Dažni klausimai
Koks giliausias Lietuvos ežeras?
Tauragnas Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke: jo didžiausias gylis – 62,5 m. Didžiausias rekreacinio nardymo gylis – 40 m, giliau leidžiamasi tik baigus techninio nardymo kursus.
Kokio sertifikato reikia nardyti Lietuvos ežeruose?
Pirmasis sertifikatas – Open Water Diver: su juo galite nardyti iki 18 m gylio. Divemen šio kurso nėrimai atvirame vandenyje vyksta Galvės ežere, Trakuose.
Ar Lietuvoje nardoma žiemą?
Taip. Divemen nardo pavasarį, vasarą ir rudenį, o žiemą – po ledu. Polediniam nardymui reikia specialaus poledinio nardymo (Ice Diver) kurso.
Kokio kostiumo reikia nardant Lietuvos ežeruose?
Šilto: net vidurvasarį 10 m gylyje vanduo būna tik 12–15 °C. Rinkitės sausą kostiumą arba storą, pavyzdžiui, dviejų dalių 7 mm hidrokostiumą.